Kultūros pasas – priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis naudotis įvairiomis kultūros ir meno paslaugomis: lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose, dalyvauti kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose.
EDUKACIJOS:
„Skaudvilės babos meduoliniai žvirbliukai“
Edukacija „Skaudvilės babos meduoliniai žvirbliukai“ – tai jaukiai, kūrybiška ir kvapni kelionė į Skaudvilės krašto praeitį, kurioje susipina istorija, tradicijos, bičių dūzgesys, prieskonių paslaptys ir kūrybos džiaugsmas. Užsiėmimo pradžioje vaikai klausosi Skaudvilės babos istorijos – apie močiutę, gyvenusią prieš beveik šimtą metų. Nors šeima, kurioje augo būrys anūkų, nebuvo turtinga, jų laikytos bitutės kasmet prinešdavo kelis kibirus medaus. Iš šio medaus močiutė kiekvieną sekmadienį kepdavo didžiulę skardą meduolinio pyrago ir visada palikdavo trupinėlį tešlos anūkams – iš jos vaikų lipdydavo mažus paukštelius – „žvirbliukus“, kuriuos kepdavo ant krosnies „rinkių“. Vaikai įtraukiami į pasakojimą klausimais: kas yra „rinkiai“? kuo maitinasi bitelės? kiek kilometrų per dieną jos gali nuskristi? Kiekvienas klausimas žadina smalsumą ir padeda pajusti ryšį tarp gamtos, darbo ir šeimos šilumos. Vėliau prasideda kūrybinė dalis – vaikai paruoštos meduolinės tešlos lipdo savo žvirbliukus. Kol šie kepa, vyksta istorinis pažintis su Skaudvilės kraštu: pasakojama apie plentą Ryga–Tauragė–Tilžė, garsiuosius turgus, viet dvarą ir prieskonių kelią į Lietuvą. Vaikai, kad cinamonas, kardamonas, anyžius, muskatas buvo brangus ir retenybė, todėl jų sužinojo tik turtingieji – o paprasti žmonės kepė meduolius tik iš miltų, kiaušinių ir medaus. Edukacijos metu vaikai pažino kvapus, lygina, spėja, atpažįsta prieskonius, o greitai dekoruoja savo iškepusius žvirbliukus glajumi, aguonomis ir pabarstukais. Užsiėmimas baigiamas refleksijos pokalbiu – „Ką naujo sužinojau?“, „Ką man primena šį kvapą?“, „Kokias tradicijas norėčiau išsaugoti?“ – bei saldžiukordu: ragaujami a nulipdyti žvirbliukai ir geriama šalia kultūros augančių miškų arbata. Tai šilta edukacija apie tai, darbštumą, šeimos tradicijas ir mūsų krašto kūrybą, kurioje kiekvienas vaikas išsineša ne tik savo meduolinį paukštelį, bet ir mažą gabalėlį Skaudvilės širdies.
Daugiau informacijos apie edukaciją:
„Skaudvilės krašto žaidimai ir rateliai“
Edukacija „Skaudvilės krašto žaidimai ir rateliai“ – tai gyvas, judrus ir muzikos lydimas susitikimas su senosiomis Skaudvilės krašto tradicijomis. Ji kviečia vaikus nusikelti į laikus, kai miestelio aikštėje šurmuliuodavo garsūs antradienio turgūs, o tėvams prekiaujant, vaikai pievose žaisdavo, dainuodavo ir šokdavo. Edukacijos pradžioje dalyviai išgirsta trumpą pasakojimą apie Skaudvilės vaikų tarpukariu ir sužinojo, kaip žaidimai padėdavo pažinti pasaulį, draugauti ir smagiai leisti laiką. Pasakojimas paremtas vietos atmintimi – Juozapo Vytauto ir Celestinos Ričkų perduotais žaidimais, kurie išliko iki šių dienų. Vaikai kviečiami kartu su edukatore išbandyti autentiškus žaidimus ir ratelius – „Druskos svėrimą“, „Ožiukus ant tiltelio“, „Labas rytas, mergele“, „Ripką“, „Kiškutis bebėgdams“, „Šarka šarka, ko ko ko“. Veiklos metu skamba gyva muzika – edukatorė groja smuiku arba bandonija, kviesdama judėti ritmu, pajusti liaudiško šokio pulsą, išmokti paprastų, bet džiaugsmingų žingsnelių. Edukacija vyksta veiklos forma – per žaidimą, judesį, klausymąsi ir refleksiją. Vaikai ne tik dalyvauja, bet ir kuria: kartoja ritmus, improvizuoja, mokosi bendradarbiauti ir išreikšti emocijas kūno kalba. Užsiėmimas tinka tiek klasėje, tiek kultūros centro salėje ar lauke, todėl galima pritaikyti pagal sąlygas. Ši patirtis padeda vaikams suprasti, kad tradicija – tai ne praeitis, o gyva dabartis, kai ją išgyveni kartu. Po edukacijos dalyvių šypsenos ir šiluma dar ilgai skamba kaip dainelės aidas iš Skaudvilės turgaus pievų. Trukmė: 50 min. „Amžiaus grupės“: 1–2, 3–4, 5–6, 7–8 klasių mokiniai. Forma: gyva veikla su muzikos, judesio ir pasakojimo elementais.
Daugiau informacijos apie edukaciją:
